galvočius

galvočius
2 galvõčius,smob. (2) 1. kas geros galvos, galvotas, išmintingas, mokytas žmogus: Galvõčius daug išgalvos J. Jijė galvõčė yra J. Tikrai iš to vaiko bus galvočius M.Valanč. Mokė didis galvočius M.Valanč. Pamokyk, kad esi galvočius J.Jabl. Nereikia dievažin kokio galvočiaus dėl pradžios mokslo . Džiaugiuosi, galėdamas su teip mokytu galvočiumi susipažinti ir nors raštais susisiekti A.Baran. Taigi tu pasakyk, kai toks galvočius Sdk. Karalius pagrįžo namol ir liepė visus galvočiùs karalystės susirinkti BM178. O kas išmanė dailias daineles, jei ne tie galvočėliai JV376. 2. iron. kvailys: Iš kur eini, galvočiau ilgaausi? – sutikus asilą, laputė klausia V.Kudir. 3. R423, 574, KII389 didžiagalvis, neūžauga.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • galvočius — galvõčius dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • galvočius — 1 galvõčius sm. (2) galvos apmautuvas, apgõbtas; šalmas: Galvočiu apsimovęs galvą ir veidą, paskui susiveržė su šikšniniu diržu S.Dauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dumčius — 3 ×dum̃čius (brus. дyмчы, дyмeц, l. dumiec) sm. (2) 1. Q112, B, K galvočius, patarėjas: Vanags, ans klastorius, ir pelėda, jo dum̃čius, ... daug kasmets ... išgaišina nabagų K.Donel. Tam baisiai ausis primeluodavo jo tarnai ir dum̃čiai Jrk92.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūmočius — ×dūmõčius, ė smob. (2) J galvočius …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • galvininkas — 3 galviniñkas ( nỹkas), ė smob. (2) 1. J.Jabl, J galvotis, laiduotojas. 2. Trk kas geros galvos, gudragalvis, galvočius: Kad ir senas, kad ir plikas, bet až gero galvininko Slk. Grįžk atgal – ne tokių galviniñkų tenai prapuolė Vdk. Ne toki… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • galvinys — 2 galvinỹs, ė̃ smob. (3a) 1. galvočius, gudragalvis: Jis didelis galvinỹs – išsisuks iš tos balos Kair. Ot galvinỹs žmogus buvo! Kair. Tokių galvinių̃ yra kiek reikia Kair. Suejo galviniaĩ ir nutarė prašymą duoti Šauk. 2. mokytas, išmintingas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgalva — ìšgalva scom. (1) galvočius: Čia vė ìšgalva – kad pakalbėjo, nei šiam, nei tam Bsg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgalvoti — 1. intr. kurį laiką galvoti: Visą naktį nemigau, išgalvojau Gs. 2. tr. baigti galvoti: Advė nesuspėjo tos minties iki galo išgalvoti I.Simon. 3. tr. išmanyti; nuspręsti: Galvote išgalvojau, kad nė šeip, nė teip išein J. Tie pasisakę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmislininkas — ×išmìslininkas, ė smob. (1), išmisliniñkas (2) 1. galvočius, išradėjas: Iš to vaiko bus didelis išmìslininkas Up. Al , tas ponalis toks išmisliniñkas! Žd. 2. kas vis ko užsimano, ką išsigalvoja: Dar ko išsimanys, išmislininkas Pgr. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmislinčius — ×išmisliñčius, ė smob. (2) Ds išgalvotojas, galvočius; išradėjas: Kaip matau, tu, broluti, išmislinčius! V.Piet. Na, koks ten išmislinčius ir sugalvojo kalvaratą! Dr. Pagirtasis išmislinčius Edisonas Kel1881,105 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”